Categorized | Gyvenimas

Jau kuris laikas didžioji dauguma reklamuotojų neabejoja poreikiu būti socialiniame tinkle ir vienokiu ar kitokiu būdu kalbėti apie save. Vieni naudojasi paprastąja reklama, kiti kuria profilius ir šnekasi su vartotojais. Vieni aktyviau, kiti leidžia sau užsnūsti. Vieni drąsiai leidžiasi į diskusiją, kiti bijo neigiamų atsiliepimų, kurių retas išvengia. Ką bedarytų reklamuotojas, pagrindiniu iššūkiu visada išlieka galimybių pamatuoti kampanijos sėkmę stoka. Bet, nors ir neturime galimybės pasiremti kokybiškais matavimais, visi žinome – į feisbuką eiti vos ne privalu. Tai net primena seną tarybinį anekdotą:

Петька однажды спросил у Чапаева:

-сколько будет одна вторая плюс пять десятых?

на что Чапай ответил:

доказать не могу, но жопой чую что литр

(rusiškai neskaitantys google translate :))

Šią keblią situaciją bent iš dalies bando koreguoti tyrimas, kurį vasario mėnesį atliko PulsePoint Group ir Economist Intelligence Unit. Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 329 aukščiausio rango vadovai Šiaurės Amerikos regione, parodė, kad didžioji dauguma įmonių, investavusių į socialinę žiniasklaidą, stebėjo gerėjančius pelningumo rezultatus. Išplėtotą ir stabilią komunikaciją soc. tinkle palaikančių įmonių ROI, anot apklaustųjų vadovų, buvo keturis kartus didesnis, nei įmonių, kurios tokio bendravimo nepraktikavo. Detaliau nagrinėjantis šios komunikacijos naudas, akivaizdžiausi yra keli dalykai: 84% apklaustųjų teigė, kad buvimas  soc. tinkle padidino rinkodaros ir pardavimų efektyvumą, 81% pranešė apie augančią  rinkos dalį. Taip pat atkreiptas dėmesys į gerėjančią produkto ar paslaugos kokybę (68% – čia, ko gero, tie, kurie nebijo išgirsti neigiamų komentarų), augančią prekės ženklo vertę (67% – vartotojų atsakymas nebijantiems bendrauti bet kokiomis temomis), padidėjusį inovacijų ir atsakymų rinkai greitį (65% – nesunku būti greitam, kai žinai, ko vartotojas iš tavęs nori) ir sutvirtėjusius santykius su partneriais (65%).

Atsakymas nedrąsiesiems: 70% apklaustųjų teigė pastebėję pardavimų augimus po to, kai pradėjo kalbėtis su žmonėmis ir leido šiems komentuoti savo prekių ženklus. Tendencija išliko net tais atvejais, kai dalis pokalbių būdavo nemalonūs. Toks reklamuotojų požiūris augina vartotojų pasitikėjimą ilgainiui išaugindamas papildomą brand advocates būrelį.

Tas pats tyrimas atsakė į klausimą apie savo atsiradimo priežastis – atsakymas nesunkiai nuspėjamas: beveik pusė vadovų didžiausiu socialinės žiniasklaidos trūkumu vadina vieningos matavimo sistemos, leidžiančios pamatuoti ROI, nebuvimą. Visi galimi teigiami postūmiai pasveriami labai subjektyviai. Įmonės mato draugų ir laikų kiekius, bet niekas kol kas nežino, kaip tuos skaičius išversti į grąžą prekės ženklui.

Tai lieka tikėtis, kad šie atsakymai palengvins apsisprendimą vis dar abejojantiems ir laukti daugiau informacijos ir įžvalgų.

Parengta pagal emarketer.com informaciją.